Apie „Lietuvių-latvių kalbų žodyną“
Žodyną sudaro 60 000 žodžių vertimai ir posakiai.
Turinį parengė © Jonas Balkevičius, Laimutė Baluodė, Apolonija Buojatė, Valteris Subatniekas, redaktorius Albertas Sarkanis, 1995.
Ištrauka iš spausdintinio žodyno leidimo pratarmės:
Lietuviams ir latviams daug kas buvo ir pasilieka bendra: baltiškoji priešistorė ir etnokultūra su labai artima pasaulio samprata, lygiai kaip ir dabarties materialinės sąlygos bei dvasiniai interesai. Taigi išmokti broliškosios tautos kalbą latviams, kaip ir lietuviams, negalėtų būti sunku – juk prieš pusantro tūkstančio metų abi tautos dar kalbėjo bendra baltų prokalbe.
Žodyno autoriai tikisi, kad šis pataisytas leidimas padės latviams išmokti lietuvių kalbą, skaityti spaudą ir grožinę literatūrą, pasinaudoti knygomis ir moksliniais straipsniais apie Lietuvos istoriją, krašto ūkį, visuomeninį gyvenimą. Pagalvota ir apie žodyno vartotojus Lietuvoje, kad norintys daugiau pramokti latvių kalbos po ranka turėtų ne tik pagrindinius lietuvių leksikos atitikmenis latvių kalboje, bet ir jų sinonimus stiliaus atrankai.
Baltų leksikografų darbai, atlikti pastaraisiais dešimtmečiais, teikia naujų galimybių išplėsti bei patikslinti lietuvių ir latvių leksikos aprašus. Rengiant „Lietuvių-latvių kalbų žodyno" antrąjį leidimą, pasinaudota ir daugelio kitų leksikografijos šaltinių, kurie radosi Lietuvoje ir Latvijoje – dvikalbiais ir terminų, sinonimų ir frazeologijos žodynais, be to, ir įvairių mokslo šakų leidiniais su tiksliomis dalykų rodyklėmis.
Šio leidimo parengėjai, didžiai dėkodami už atliktą darbą, visada prisimins Latvijos Universiteto dėstytoją filol. m. kand. Apoloniją B u o j a t ę (1904–1976) – pirmojo leidimo a-n dalies autorę, ir aktyvų latvių spaudos veikėją bei lietuvių grožinės literatūros vertėją Alfonsą G r i g e l i o n į (1920–1980), kuris, kaip leidyklos redaktorius, nepriekaištingai parengė spaudai pirmąjį leidimą ir dar suspėjo pateikti savų papildymų bei pataisymų 2-ojo leidimo a daliai.
Antrojo leidimo b-n dalies autoriaus darbą atliko Latvijos MA Latvių kalbos instituto vadovaujančioji mokslinė bendradarbė, Vilniaus Universiteto absolventė filol. dr. Laimutė B a l u o d ė – A n e l a u s k a i t ė, o-ž dalies – pirmojo leidimo autorius, latvių leksikografas ir kultūros veikėjas Valteris S u b a t n i e k a s. Kaip bendraautoris, visą žodyną (a-ž) iš naujo peržiūrėjo ir papildė naujais žodžiais bei jų iliustracija pirmojo leidimo titulinis redaktorius, Vilniaus Universiteto docentas filol.dr. Jonas Balkevičius, geografinius vardus iš naujo parašė šio žodyno atsakingasis redaktorius.
Autoriai širdingai dėkoja antrojo leidimo iniciatorei Elfrkiai Melnbarzdei, skatinusiai visą žodyno parengiamąjį darbą, ir latvių kalbininkui filol. dr. Albertui S a r k a n i u i, kuris, – nors ir turėdamas didelį Latvijos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje darbo krūvį, – nepriekaištingai atliko šio leidimo atsakingojo redaktoriaus pareigas, labai papildė žodyną ir prisiėmė viso teksto spaudos rūpesčius.
Autoriai yra dėkingi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedrai (vedėjas doc. filol. dr. Alvydas Butkus) ir inžinieriui p. Gediminui S t i r b i u i už žodyno kompiuterinį parengimą spaudai.
Tikime, jog šis lietuvių ir latvių kalbininkų bendras darbas skatins baltų tautų tarpusavio supratimą ir vieningumą, jog nebetoli tas metas, kai patys reikšmingiausi lietuvių ir latvių mokslinės, techninės bei meninės kūrybos veikalai bus skelbiami abiejomis kalbomis.